aptepti

aptepti
aptèpti, àptepa, àptepė tr. K, Š, NdŽ; Q82, MŽ, Sut, N, M, LL128 1. R64, MŽ86 tepant uždėti kokios nors masės sluoksnį: Duonos riekę sviestu aptèpti KI226. Abraką duonos su sviestu aptèpk J. Gal apìtepta medum [duona], kad teip kvėpia Skdt. Duoną apìtepė sviestu Kli. Pirštu apìtepė riekę, kad nenulėkt sviestas Kp. Tokio gero pyrago buvau gavusi, sviesto, sakau, aptepsiu, įdėsiu Trk. Beturįs ten duonelės su sviesteliu àptepta Yl. Paršiukas, baigiamas kepti, aptepamas grietine, tada iškepęs esti gražesnės spalvos rš. Baldydavo, baidydavo, langus aptèpdavo an juoko, slaptai [per mergvakarį] Rsn. Iškepiau ragaišį iš miežio akuoto, aptepsiu su lepše – valgysiu taukuotą (d.) Lnkv. Tą akmenį jis aptepė tuomi aliejum BsPI6(Rg). Bei kraujų Jo imkite, ir (abudu stulpu vartų)… jais aptepkite BB2Moz12,7. Ana, ką galėjo, padarė: pasiskubino kūną mano aptepti BtMr14,8. ^ Àptepa i nubrauka (duoda ir atima, tik žodžiais pažada) – toks tenai gerumas Krš. Jo storai àptepta (daug kyšio duota), tai ir teismas neteisė Lzd. Savo priešui abidvi puses aptepęs duok LTR(Žg). | refl. tr., intr. K, MitII32: Valgo duonos riekę, apsitẽpęs sviestu Ėr. Apsìtepu duonos riekelę sviestu – gardumas! Klt. Ponas y[ra] pavalgęs visumet, abi pusi aptẽpęs[is] Šts. Sviesto apsitèpsu Slnt. Ji apsitepė kaštaunu vandemi ir supynė plaukus savo BBJdt16,10. Ir ėmė tam plebonus (paraštėje kunigus), kurie nebuvo išsitrynę (apsitepę) BB1Mak4,42. | prk.: Negaliu riebiai valgyt – apsìtepa širdis (pasidaro šleikštu) Antš. Seniau daug arielkos negerdavo, būdavo kiek apsnešęs, akis apstẽpęs Dglš. ║ gydant patrinti kokiu tepalu: Àptepė karpą didžiausią – tujau nugijo Yl. 2. Kpč apdažyti: Išbaltinu, kalkiomis (kalkėmis MŽ484) aptepu R361. Aptèpdavom anglim skrebelius Adm. 3. refl. Š pasidaryti nešvariam: Apstẽpę siūlai nuo rankų koki negražūs Ktk. Vėl visas apsitẽpęs, apsivėlęs, iš naujo vėl plauk, vėl mazgok Žg. Nevaikščiojo jau labai baltos kaime, tokios biškį apsitẽpusios Tl. 4. R55, MŽ74 prk. subjauroti, apteršti: Ir mane laikraščiuosa àptepė Kpč. Nobažystė čysta ir neaptepta po akim Dievo ir Tėvo yra ta: atlankyt siratas ir našles varge jų ir laikyt patį save neapteptu nuog svieto BtJokL1,27. | refl.: Jis mane per savo angelą apsergėjo, jog neapsitepiau BBJdt13,20. \ tepti; anttepti; aptepti; įtepti; ištepti; nutepti; patepti; pertepti; piesitepti; pratepti; pritepti; sutepti; užtepti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • aptepti — aptèpti vksm. Aptèpk dúonos riẽkę svi̇estu …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • aptėpti — 1 aptė̃pti, àptepia, àptėpė žr. aptepti 1: Ar àptėpei (apglaistei) pyragą? Pv. tėpti; aptėpti; įtėpti; ištėpti; patėpti; užtėpti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptepimas — aptepìmas sm. (2) → aptepti: 1. Sut, KI84. ║ Už du kartu aptepìmo ir nugijo karpos Šts. 2. Aptepimas, baltinimas R358, MŽ479. 3. → aptepti 4: Apčystykim patys save nuog visokio aptepimo kūno ir dvasės Bt2PvK7,2. tepimas; aptepimas; įtepimas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • anttepti — anttèpti, añttepa, añttepė (ž.), ančtèpti Pvn 1. tr., intr. tepant uždėti ant viršaus: Uogynės añttepiau an duonos Jdr. Aš anai añttepiau tą grietinę End. Davė duonos su lašiniais i da sviesto añttepė Vvr. Ten įduos kokį lapą su kuo biškį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apanglinti — 1 apañglinti tr. BŽ308 aptepti anglimi, apdeginti: Jis tyčia atsinešė apanglintą pagalį rš. anglinti; apanglinti; išanglinti; paanglinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apcukruoti — 1 apcukruoti tr. apibarstyti, aptepti cukrumi: Neapcukruok su cukrum stalo Kp. | refl.: Lūpos apsicukrãvo Ds. cukruoti; apcukruoti; pacukruoti; sucukruoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdirbti — apdìrbti tr. 1. R padaryti, atlikti darbus, susidoroti su kokiu darbu: Ji viską viena apdìrba Rdm. Didumą darbų apdirbau J. Vai ir ateina mano mergelė, apdirbus visus darbelius BsO156. | Visą lėkštę apdìrbo (suvalgė) per minutę Jnš. | refl.:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdumblinti — apdum̃blinti 1. tr. aptepti dumblu. | prk.: Karas taip vienodai storai apdumblino visų sluoksnių žmones, kad per jį, tą dumblą, visiškai nebematyti tikrojo atskirų žmonių veido Vaižg. | refl.: Labai apsidum̃blino ratai, reiks mazgot Ėr. 2. refl.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apglieti — apgliẽti, ja ( na, àpgleja), jo (àpgliejo, àpglinė) tr. paviršium aptepti: Apgliẽk man duonos riekę Kv. Taukais àpgliejo Sr. Apgliek tą statinės kraštą tešla, ir nebėgs kopūstų rasalas End. Jam motina àpglinė smetona duonos riekę Trgn. Be… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apglinti — apgliñti, àpglina, àpglinė tr. aptepti, apglieti: Apgliñkit moliu, tai vanduo neis Ut. glinti; apglinti; užglinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”